Keraminius kondensatorius galima klasifikuoti įvairiais būdais, įskaitant dielektrinę medžiagą, temperatūros koeficientą ir konstrukcijos metodą. Štai keli įprasti keraminių kondensatorių klasifikavimo būdai:
1. Dielektrinė medžiaga – Keraminiai kondensatoriai gali būti pagaminti iš įvairių tipų keraminių medžiagų, tokių kaip:
- 1 klasės keramika: tai C0G, NP0 ir UHF keramika, kuri turi didelę dielektrinę konstantą ir yra labai stabili plačiame temperatūrų diapazone. Paprastai jie naudojami aukšto dažnio įrenginiuose.
- 2 klasės keramika: tai X7R, Y5V ir Z5U keramika, kuri turi mažesnę dielektrinę konstantą ir didesnį temperatūros talpos koeficientą. Paprastai jie naudojami žemo dažnio įrenginiuose.
2. Temperatūros koeficientas – keraminius kondensatorius galima klasifikuoti pagal jų temperatūros koeficientą (TCC). TCC matuoja, kaip keičiasi kondensatoriaus talpa priklausomai nuo temperatūros. Dažniausiai naudojami TCC įvertinimai:
- 1 klasės keramikos TCC yra 0 ± 30 ppm/°C.
- 2 klasės keramikos TCC tam tikrame temperatūros diapazone yra nuo ±15% iki ±22%.
3. Konstrukcija – Keraminiai kondensatoriai gali būti klasifikuojami pagal jų konstrukcijos metodą, pavyzdžiui:
- Daugiasluoksniai keraminiai kondensatoriai (MLCC): jie gaminami sukraunant kintamus keraminės medžiagos ir metalinių elektrodų sluoksnius. Jie yra labiausiai paplitęs keraminių kondensatorių tipas ir turi didelį talpos tankį.
- Vieno sluoksnio keraminiai kondensatoriai: jie pagaminti keraminį diską padengus metaliniais elektrodais. Jie turi mažesnį talpos tankį nei MLCC, bet turi mažesnį induktyvumą.
- Perdavimo kondensatoriai: jie skirti EMI filtruoti ir paprastai naudojami maitinimo šaltiniuose.
Apskritai svarbu suprasti keraminių kondensatorių klasifikaciją, nes skirtingų tipų kondensatoriai turi skirtingą pritaikymą ir veikimo charakteristikas.
